| Š.m. balandþio 24-30 d. Dievo Gailestingumo ðventovëje Vilniuje buvo ðvenèiame Dievo Gailestingumo savaitë. Kiekviena diena turëjo temà apie Dievo Gailestingumà, kurià atskleisti padëdavo pakviesti sveèiai kunigai, vienuoliai, ávairios bendruomenës.
Pirmàjà dienà (balandþio 24 d.) daug tikinèiøjø susirinko á “Šviesos kelià”, kuris jau tapo graþia Dievo Gailestingumo savaitës tradicija. Jis prasidëjo prie Auðros Vartø, kur tikinèiuosius pasveikino Kardinolas Audrys Juozas Baèkis. Paskui visi drauge, neðini þvakëmis, fakelais ir dþiaugsmingai giedodami, ëjo Vilniaus senamiesèio gatvëmis, sustodami tam tikrose vietose apmàstyti ávykiø po Prisikëlimo. Šiame kelyje kartu ëjo ir liuteronø vyskupas Mindaugas Sabutis. Viena ið stoèiø buvo liuteronø baþnyèioje. “Šviesos kelias” baigësi Dievo Gailestingumo ðventovëje, kur Kardinolas visus palaimino. Paskui prasidëjo naktinë Švè. Sakramento adoracija, kuri vyko visà savaitæ. Kiekvienà naktá adoruoti ásipareigodavo skirtingø parapijø jaunimas, ávairios bendruomenës, seserys vienuolës.
Balandþio 27 d. Kardinolas Audrys Juozas Baèkis aukojo Šv. Miðias Dievo Gailestingumo ðventovëje susirinkusiems Vilniaus arkivyskupijos kunigams ir seserims bei broliams vienuoliams.
Po Šv. Miðiø visi drauge meldësi Dievo Gailestingumo vainikëlá. Šventovës rektorius kun. Vaidas Vaiðvilas pakvietë visus á ðventinius pietus.
Balandþio 29 d., 19 val., ðv. Jonø baþnyèioje vyko koncertas, kuriame kamerinis choras „Aidija“ (vad. Romas Graþinis) kartu su kameriniu orkestru ir Schola Gregoriana Vilnensis (vad. Dainius Juozënas) atliko kompozitoriaus Algirdo Martinaièio oratorijà „Gailestingumo altorius“ ir „Gailestingumo miðias“ (premjera).
Balandþio 30 d., Gailestingumo sekmadiená, Kardinolas Audrys Juozas Baèkis aukojo Šv. Miðias Gailestingumo ðventovëje. Šv. Miðiø metu giedojo choras „Aidija“, kuris atliko kai kurias dalis ið oratorijos „Gailestingumo altorius“.
Homilijoje Ganytojas ragino ásiklausyti á ðv. Petro þodþius; „Šlovë Dievui, mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Tëvui, kuris ið savo didþio gailestingumo Jëzaus Kristaus prisikëlimu yra atgimdæs mus gyvai vilèiai (1 Pt 1,3). Gailestingas Dievas tampa mûsø viltimi ir iðgelbëjimu. (...). Baþnyèia kvieèiame vis labiau apmàstyti Dievo gailestingumo þinià ir ja gyventi. (...) Viltis, iðtryðkusi ið Gailestingojo Jëzaus ðirdies, iðsiverþia á þmonijos dykumà, kuri, paliesta ðios gailestingumo versmës, praþysta meile ir broliðkumu“.
Kardinolas kvietë þvelgti á Gailestingojo Jëzaus paveikslà: „Jis mums rodo á savo Širdá, ið kurios sklinda ðviesos spinduliai. Ásileiskime ðià ðviesà á savo ðirdis. Gailestingoji meilë neásiverþia prievarta – ji laukia prie ðirdies durø besibelsdama. Ir tik tuomet, kai mes, paþinæ savàsias nuodëmes su nuoðirdþia atgaila pakvieèiame Dievo gailestingumà ásivieðpatauti mûsø ðirdyje, Jis áþengia ir apsigyvena mumyse“.
Ganytojas kvietë gyventi gailestingumu bei liudyti já savo darbais: „Gailestingoji meilë dovanoja save kaip pavasario lietø – jo nematyti, taèiau ten, kuri jis iðkrito, suþydi gyvybë. (...) Kas atsitinka, kai gailestingoji meilë ásikuria þmogaus ðirdyje? Jëzaus meilë tampa jos meile, Jëzaus rûpestis, tampa jos rûpesèiu, Jëzaus kanèia tampa jos kanèia. Ji eina drauge su Jëzumi ieðkoti paklydusiø vaikø, idant juos sugràþintø Tëvui. Þmogus, neðinas savo ðirdyje gailestingàja Jëzaus meile, priartina Kristø ðiø dienø pasaulyje ir padeda þmonëms su Juo susitikti, idant Jëzaus atpirkimas paliestø vis naujas þmoniø sielas“.
Vilniaus arkivyskupijos kurija |